Sodininkams

 
 

Augalams reikia stiprybės

 


Pastebėjote, kad jūsų daržo augalai pradėjo nykti, gelsti, keisti spalvą?.. Gali būti, kad juos reikia patręšti.

Laimius STRAŽNICKAS

Kai augalai silpsta

Žemės ūkio reikalų žinovas, agronomas, agrarinių mokslų daktaras Juozas Jurkšaitis primena, kad augalai daugiausia pasisavina azotą, fosforą, kalį, magnį, kalcį, sierą.Tai būtiniausi makroe-lementai. Daržovėms reikalingi ir mikroelementai, ypač jeigu jos auginamos mažiau sukultūrintose dirvose ar rečiau tręšiamos mėšlu. Kai trūksta mikroelementų, ne tik sumažėja derlius, bet ir pablogėja jo kokybė, daržovėse susikaupia mažiau vitaminų, cukraus, jos tampa neatsparios ligoms, sunkiau iškenčia nepalankias auginimo sąlygas.

Kai trūksta azoto, daržovės mažai auga, lapai būna šviesiai žali ar rausvai violetinio atspalvio. Fosforo stokos požymiai - taip pat panašūs, dar pamėlynuoja lapų gyslos, apatinėje lapų pusėje matyti rausvai violetinis atspalvis. Kai trūksta kalio, lapai, ypač apatiniai, pagelsta, vėliau pakraščiai paruduoja lyg apdeginti, silpnai vystosi šaknys. Žymius požymius sukelia ir sieros, magnio, kalcio, boro stoka.

Dažniausiai augalams trūksta azoto. Papildomai daržovės tręšiamos tada, kai gali suvartoti daugiau azoto. Pavyzdžiui, vėlyvieji kopūstai ar vėlyvosios bulvės azotą tolygiai vartoja per visą vegetaciją, o ankstyvosioms daržovėms ar žiediniams kopūstams jo daugiau reikia vegetacijos pradžioje. Todėl pirmą kartą kopūstinės daržovės papildomai tręšiamos atsiradus 3-4 tikriesiems lapeliams arba daigams prigijus, antrą - kai pradeda formuotis gūžė.Taigi, be pagrindinio tręšimo prieš sėją, bulves, morkas, burokėlius, agurkus ir svogūnus rekomenduojama papildomai tręšti kartą, o kopūstus - du kartus.

Pigiausia trąša papildomai tręšti - amonio salietra. Tačiau nerekomenduojama svarbiausioms mūsų daržovėms - kopūstams, burokėliams, morkoms, svogūnams - vienu kartu į 10 kv. m lysvę išberti daugiau kaip 200 g ar į 1 arą - 2 kg amonio salietros. Pertręšus ir nitratų gali susikaupti daugiau, ir daržovės žiemą laikysis prasčiau, bus ne tokios skanios.

Ypač vertinga trąša papildomai tręšti - kalcio salietra. turinti 16 proc. azoto. Ji labai veiksminga rūgštesnėse dirvose, kuriose trūksta kalcio, ir šiltnamiuose, kur naudojama daugiau durpių. Patręšus kalcio salietra, pavyzdžiui, pomidoro stiebas tampa standesnis, lapai - nenuleipę, augalas - atsparesnis ligoms, vaisiai - gražesni, geriau laikosi. Kalcio salietros norma 10 kv. m lysvei - iki 300 g, 1 arui - iki 3 kg.

Gera, bet primiršta trąša papildomai tręšti - kalio salietra. Vidurvasarį vaisinės daržovės - agurkai ir pomidorai - bei šakniavaisinės

- morkos, salierai, petražolės, taip pat ir svogūnai - intensyviausiu vaisiaus ar šaknies augimo metu pasisavina daug kalio - net tris ketvirtadalius vegetacijai reikiamo kalio kiekio, todėl papildomai tręšti kalio salietra, kurioje yra net 46 proc. kalio ir 13 proc. azoto, - labai efektyvu. Trąšų norma - iki 200 g 10 kv. m lysvei ar 2 kg 1 arui.

Mėšlas ar mineralinės trąšos?

Kai kurie daržininkai mano, kad mėšlu tręšiamos daržovės yra geros kokybės, o mineralinėmis trąšomis - blogos. Tačiau mėšle yra tokių pačių elementų kaip ir mineralinėse trąšose, tad kai keliuose aruose suverčiama pusė ar visa mašina mėšlo, trąšų kiekis tampa per didelis.

Kad tokių klaidų nepridarytumėte, geriausia naudoti kompleksines trąšas. Naudojant viena-nares trąšas daržui labiau pakenkiama. Antai superfosfatas tirpsta tik silpnose rūgštyse, taigi rudenį

dažnai randama nesuirusių jo granulių - vadinasi, augalėlis trąša nepasinaudojo. Kalio chlorido daržovėms išvis nepatariama naudoti dėl neigiamo chloro poveikio. Amonio salietrą taip pat derėtų atsargiau naudoti: lapija nuo azoto pertekliaus per daug suveši, augalas būna neatsparus ligoms. Žymiai geriau tręšti kalcio ar kalio salietra.

Dažnas daržininkas ieško bulvių trąšų. Tačiau kompleksinės trąšos labai tinka ir bulvėms jau vien todėl, kad iš jų lengviau įsisavinami maisto elementai, be to, jose yra visų mikroelementų. Beje, sodinant nedidelį plotelį bulvių, veiksmingiausia trąšas išberti į vagutes ar duobutes. Taip tręšiant maisto medžiagos atsiduria tik ant pradėjusių augti bulvių šaknelių. Stokojant trąšų, tiksliau - pinigųjoms pirkti, jų normą galima sumažinti net perpus.

Tręšimas per lapus

Intensyviausio augalų augimo ir vystymosi laikotarpiu, dažniausiai vidurvasarį, augalams pritrūkus maisto medžiagų, šį stygių galima papildyti tręšiant per lapus. Toks tręšimo būdas efektyvus esant nepalankioms augimo sąlygoms, ypač sausesnę ar šaltesnę vasarą. Tuomet patariama daržoves tręšti per lapus kas savaitę.

Tręšti per lapus labiausiai tinka kompleksinės trąšos. Taip tręšiant purkšti rekomenduojama 0,5-1 proc. tirpalu, arba 50-100 g trąšų 10 litrų vandens. Jauniems, gležniems augalams vegetacijos pradžioje tirpalo koncentracija rekomenduojama mažesnė, vegetacijai įpusėjus - didesnė.

Tręšti per lapus galima naudoti ir azoto trąšą - karbamidą. Visiškai nepavojinga koncentracija daržovėms - iki 0,3 proc, arba 30 g karbamido 10 litrų vandens. Stipresnės koncentracijos tirpalas gali būti naudojamas agurkams (0,3-0,4 proc), pomidorams (0,5-0,6 proc), kopūstams (0,8-1 proc), svogūnams, burokėliams, morkoms (1,5-2 proc). Vėsią, lietingą dieną tirpalo koncentracija gali būti didesnė negu karštą, sausą.

savaitė nr. 23, 2011 m.


Šeimininkėms
 

Atnaujinta: 2014.05.12

Aplankyta nuo 2010-06-17: kartų (-ą) Psl 196