Sodininkams

Pavasarį darbai sode ir sodybose džiugina kūną ir sielą. Grynas oras, bundantys augalai nuramina, fizinis darbas pramankština kūną, suaktyvina širdies darbą. Tačiau viskas gali pasibaigti liūdnai, jei dirbdami nejusite nei laiko, nei saiko.

Darbus organizuokite apdariai

Medikai teigia, kad žmonių, patyrusių infarktą ir insultą, ypač padaugėja pavasarį, prasidėjus darbų sezonui soduose ir sodybose. Tad net ir jaunesniems sodininkams organizuoti darbus reikia labai apdairiai.

• Sodo ir daržo darbus pradėkite pamažu, ypač jei mažai judate, o tarp jūsų artimų giminaičių jau yra patyrusių infarktą ar insultą.
• Nesistenkite per vieną dieną atlikti kuo daugiau susikaupusių darbų, geriau į darbus įsitraukite pamažu, tausodami sveikatą.
• Svarbiausia taisyklė - su didžiuliu azartu kibę į darbus, liaukitės, kai tik pajusite pirmąjį nuovargį. Atsisėskite ir pailsėkite arba neskubėdami pasivaikščiokite.
• Dirbant reikia labai rimtai reaguoti į visus nemalonius pojūčius krūtinės srityje, ypač kairėje krūtinės ląstos pusėje. Niekada nesistenkite įveikti skausmą dirbdami.
• Venkite staigių ir pernelyg didelių krūvių, paskubomis nepulkite nešti, kelti sunkių daiktų.
• Neužsibūkite ilgai šiltnamyje, kur galite perkaisti bei apsinuodyti iš dirvožemio greitai garuojančiomis medžiagomis, ypač trąšomis. Darbo šiltnamyje metu darykite dažnas pertraukėles, jų metu išeikite pakvėpuoti grynu oru.

Saugokite nugarą

Pavasarį žmonės nugaros skausmais skundžiasi 3-5 kartus dažniau nei žiemą. Manoma, kad tai susiję su prasidedančiais sodo ir daržo darbais.

• Prieš pradėdami sunkesnį fizinį darbą kelias minutes pasirąžykite, ištempkite į viršų rankas, pamankštinkite nugaros raumenis.
• Tvarkydami sodą naudokite kuo lengvesnius ir patogesnius įrankius. Kastuvo, kauptuko ar grėblio kotas turėtų būti pakankamo ilgio, kad nereikėtų smarkiai pasilenkti. Stenkitės, kad jūsų nugara būtų tiesi.
• Nebūkite ilgai susilenkę, bent kas 15 minučių atsitieskite ir šiek tiek pailsėkite.
• Jeigu po sunkaus fizinio darbo skauda nugarą, sumalkite keletą svogūnų, į tyrę įdėkite cukraus ir uždėkite kompresą ant skaudamos vietos. Tokius kompresus galima dėti ne tik ant juosmens, jie veiksmingai numalšins ir rankų bei kojų skausmą.
• Juosmens skausmus patariama malšinti medumi. Jo užtepkite ant skaudamos vietos, uždėkite polietileno plėvelę ir šiltai apriškite. Dar veiksmingiau numalšinsite skausmus, jei į medų įmaišysite tarkuotų ridikų arba krienų. Be to, skaudamas vietas galite trinti tarkuotų ridikų arba krienų tyrele.
• Nugaros skausmus veiksmingai malšina virtų bulvių kompresas. Išvirkite kelias bulves su lupenomis, įdėkite į lininį maišelį, suspauskite, įvyniokite į rankšluostį ir uždėkite ant nugaros. Užsiklokite, kad ilgiau išliktų skausmą malšinanti bulvių šiluma. Nuimkite bulvių kompresą tik jam atvėsus.
• Jei skauda nugarą, orkaitėje pakaitinkite sauso smėlio, supilkite į pailgus drobinius maišelius ir uždėkite juos ant skaudamų vietų. Jei neturite smėlio, galite naudoti rupią druską.
• Juosmens skausmą malšina obuolių acto, atskiesto lygiomis dalimis su šiltu vandeniu, kompresas.
• Skaudamas nugaros vietas patepkite šiltu alyvuogių aliejumi ir pamasažuokite.

Kaip sušvelninti daržininko rankas

• Jei jūsų oda alergiška, dirbkite apsirengę drabužiais ilgomis rankovėmis ir mūvėkite medvilnines pirštines, kurios saugos jūsų rankas, sugers prakaitą, apsaugos nuo pūslių susidarymo, padės išvengti alerginių reakcijų.
• Dirbdami su trąšomis ir kitomis cheminėmis medžiagomis, mūvėkite gumines pirštines. Taip apsaugosite rankų odą nuo alerginių reakcijų ar kito žalingo chemikalų poveikio. Gumines pirštines patariama mūvėti ne ilgiau kaip valandą.
• Sode ir darže dirbančių žmonių rankų oda išsausėja, sutrūki-nėja. Atgaivinti ir suminkštinti ją padės toks mišinys: sumaišykite avižinių dribsnių, grietinės ir truputėlį sodos. Mišiniu sutepkite rankas, užsidėkite gumines pirštines ir pabūkite pusvalandį. Po šios procedūros oda vėl taps minkšta ir švelni.
• Dar viena priemonė - bulvių kaukė rankoms. Išvirkite bulvę su lupena, nulupkite, sutrinkite, sumaišykite su pienu, užtepkite ant rankų ir palaikykite 10-20 minučių. Tokia kaukė suteikia rankoms glotnumo ir švelnumo.
• Morkų kaukė: smulkiai sutarkuokite vidutinio dydžio morką, sumaišykite su šaukštu grietinės ir šaukšteliu alyvuogių aliejaus. Gauta tyrele aptepkite odą, pridenkite polietileno plėvele, apriškite arba užsimaukite pirštines. Palaikykite pusvalandį, po to rankas nuplaukite šiltu vandeniu ir patepkite kremu.
• Morkų kaukė suteikia rankoms švelnumo ir sustiprina odą. Kad rankų pirštų nagai nepasidengtų gelsvomis apnašomis, pirštų galiukus patepkite riebalais, paskui patrinkite citrinos žievele. m Po žemės darbų rankas patrinkite agurko '"BB žievele arba rabarbaro PIĮ koto gabalėliu.

Jei įgėlė vabzdys

• Įgėlus vabzdžiui, padės melisos arba gysločio lapai. Pirmiausia pasistenkite ištraukti iš žaizdelės geluonį, paskui tarp pirštų sutrinkite melisos arba gysločio lapą, kad išsiskirtų sultys, ir gauta košele įtrinkite įgėlimo vietą.
• Pats populiariausias ir paprasčiausias naminis vaistas nuo vabzdžių, ypač bičių arba širšių įgėlimo, yra griežinėlis šviežio svogūno. Svogūno sultys numalšins skausmą ir sumažins patinimą, be to, galėsite lengviau ištraukti geluonį.
• Vabzdžių įgeltas vietas patariama sutepti pieninėmis kiaulpienių sultimis, pirmąją valandą po įgėlimo tepkite 5-6 kartus, vėliau - rečiau. Patinimas turėtų pranykti ir skausmas - nurimti.
• Kad nustotų niežėti uodų įgėlimo vietas, patrinkite jas petražolių lapeliais.
• Įgėlus vapsvai, odą patepkite obuolių actu arba citrinos sultimis.
• Įgėlus bitei arba vapsvai, ant įkandimo vietos uždėkite vandenyje sudrėkintą cukraus gabalėlį; Jau po keliolikos minučių savijauta pagerės.

Parengė Remigija ZINKEVIČIENĖ

savaitė n r. 16, 2012 m, balandžio 18 d, 29